Parduosiu kilimą ir išvažiuosiu į Milaną,
auginsiu drugelius nematomais sparnais
ir savo šuniui penktą koją priklijuosiu,
į šaldytuvą pasidėsiu elgetos batus.
Taksistui dovanosiu dulkių siurblį,
kreida nupiešiu baltą dramblį ant skardos,
į televizorių paleisiu sniego gniužtę
ir neparduosiu lenkams Lietuvos.
Aš popiežiui pro langą pamojuosiu,
pasiųsiu „Cosa Nostra“ ant 3 raidžių,
su Čipolinu bankus reketuosim,
su buratinu lošim kortom kazino.
Aš lietuvaitę išvaduosiu iš striptizo baro,
priskinsiu jai nevystančių, liūdnų gėlių
ir rūtų vainikėlį vakare nupinsiu,
ryte paliksiu girtą prie tvoros.
Iš pado vinį skaudžiai išsitrauksiu,
nerimastingai pasiilgsiu vėl mamos,
balandžius aikštėj celepinais pavaišinsiu
ir grįšiu jau - deja - atgal namo.


Elfegas Sinušas






