Perverk mano klausą deginančia tyla
Palik mane gulėti ant šaltų grindų
Kažkada mes susikibę klajojom migla
Nebeliko pasitykėjimo sugadintų mūsų jausmų.
Galėčiau žiūrėdama į dangų meluoti kol pajuoduos
Galėčiau slėpt ka jaučiu ir klimpt vis giliau
Lapas skrisdamas vistiek nutūps kur laukuos
O aš šliaušiu ir nebepakilsiu niekados.