****

****
Sniegais ar sniegu -
Galūnės nekeičia nieko
Ir lūpos cukruotos šypsosi,
Liežuvio galiuku nugrimuodamos
Metų laikus, pakeisdamos
Mėnesius į vardus,
Užstrigusius iki pirmo gelbėtojo
Atėjimo.
Pasipuošdami žibintais
Pasišviesdami ieškome
Išganymo, avys
Lauke nebesigano
O žolės jau seniai nesimato.
Kapstomės ir užsispyrę
Spardomės lyg dovanų
negavę
Ir kaip tie metai
Vis laukiame atėjimo,
Gal išgelbėtojo,
O gal tik naujo vardo,
Persiritusio per savo
Galvą....