Ant suolo dviese sėdėjo
Visokius niekus kalbėjo
Viens į kitą žiūrėjo
Nesiliesdami (nors labai norėjo)
Pro šalį suaugę žmonės ėjo
Vieni šypsojos, kiti pavydėjo
Nes tųdviejų akys spindėjo
(Visai jauni beveik vaikai)
JIE VISĄ PASAULĮ TURĖJO
Kitas tostas - eina keliu dviese. Ji klausia jo - ar tu mane myli? Taip - atsako jis ir klausia - o tu mane - ar myli? Bet ji nieko jam neatsako... Tad isgerkim uz tai, kad visi kanalizacijos suliniai butu visada uzdaryti...
galima tostą?... Sėdėjo ji ir jis. Naktis. Pilnatis. Jis paklausė "taip?". Ji atsakė "ne". Praėjo 40 metų. Ir vėl naktis. Pilnatis. Sėdi ji ir jis. Ji klausia "gal?", o jis jau nebegali... Einu, nusipirksiu alaus ir išgersiu už tai, kad turintys visą pasaulį juo pasinaudotų (ne blogąja prasme).