Karde

Atvirą dangų lede paskandinsiu
Akvariumo stiklą įspausiu į sniegą
Saujoje lašą lietaus sunokinsiu
Tylesnė, kai rėkia. Lėtesnė, kai bėga

Vėją išdeginsiu klūpančiom saulėm
Žolę prikelsiu virš miesto stogų
Grąžinsiu į lizdą nustebusį paukštį
Kai tu nerami, man be proto ramu

Pravirksiu žaliai nudažytais karoliais
Numesiu išmargintą raidėmis lapą
Ir seksiu tave nepažįstamais toliais
Nuo lopšio, per meilę, į dingstantį kapą