SPALVOTA PASAKA

I. BALTA ĮŽANGA

Vienoje niekam nežinomoje planetoje gyveno bu maži balti žmogučiai Uka ir Okas. Uka buvo baltesnė už balčiausią sniegą, ilgus baltus plaukus juokingai susukdavo į kuodelį viršugalvyje, o baltą sijonėlį puošė dvi didelės baltos kišenės. Uka visada visiems šypsojosi, o jei netyčia parkrisdavo užkliuvusi už balto akmenuko, sušukdavo „Uk! “ ir toliau bėgdavo kur bėgusi.
Mažą žmogučio Oko nosytę puošė balti akiniai, vienas bato raištukas dažniausiai būdavo atsirišęs, o didelėse kelnių kišenėse vos tilpo įvairūs balti daiktai ir daikteliai. Okas  dažnai mosikuodavo baltomis savo rankelėmis ir trepsėdavo plonomis kojelėmis. Jei jį kas nors nustebindavo, jis sušukdavo „Ok! “ ir nubėgdavo paskui sesutę Uką. Jiedu beveik niekada nesiskyrė ir prisigalvodavo įvairių pramogų, kad gyvenimas baltoje planetoje būtų įdomesnis.
Baltiems žmogeliukams labiausiai patiko plaukioti balta valtele.  Vieną baltą dieną eilinį kartą  plaukiojant baltame ežere Uka baltame ežero dugne išvydo keistą daiktą, kuris nepriklausė šiai planetai, nes buvo ne baltas, o žibėjo auksu.
- Okai, žiūrėk! Kas tai?
Okas net išsižiojo iš nuostabos.
- Tuoj paimsiu! – sušuko jis ir užsikimšo baltą savo nosį, ruošdamasis šokti į vandenį.
- Palauk Okai! Prisimink ką sakė senelis: bet koks kitaip nei mes atrodantis daiktas gali būti pavojingas mums ir mūsų planetai!
- Man jis neatrodo pavojingas. Pažvelk, tas daiktas visai mažas. Prisipažink, kad ir tau smalsu!
- Taip, bet...
Ukai vos prasižiojus, Okas jau buvo pliūkštelėjęs į baltą ežero vandenį ir neprabėgus nei minutei išniro, rankoje laikydamas dar nematytą žibantį daiktą.
- Man šis daiktas panašus į knygą... – pasakė Uka, bijodama prisiliesti prie radinio.
- Sakiau tau, kad tas daiktas visai nepavojingas! – patenkintas savimi sušuko Okas.
- Bet kodėl ji tokia keista? Kodėl ji ne balta ir kas ją pametė ežero dugne?
Okas nekantravo atversi ir paskaityti, kas šioje paslaptingoje knygoje parašyta. Jis atsisėdo ant valtelės krašto ir atsargiai atvertė pirmąjį lapą, kuriame didelėmis auksinėmis raidėmis buvo parašyta: SPALVOTA PASAKA.
- Maniau, kad pasakos būna tik baltos... – tarė nustebusi Uka
- Pameni, kartą senelis pasakojo, kad egzistuoja ir kitokios planetos, ne baltos, o raudonos, geltonos, mėlynos ir net gi spalvotos. – prisiminė Okas, nors niekada nebuvo matęs kitokios spalvos daiktų, tik baltus.
Uka jau netvėrė savo kailyje:
- Greičiau versk kitą lapą!
Okas pasilino pirštą ir paėmęs už paauksuoto lapo kampo atsargiai atvertė naują paslapį....


                            (bus daugiau)