Karsto dangtis užsidaro...
Jis leidžiasi žemyn
Į žemę gilyn
Mano viltis po žeme uždaro
Bekraštėje tamsoje
Nematau šviesos
Kiekvienoje ašaroje
Dalis sielos
Kiekviena juoda ašara
Tik sutirština tamsos šydą
Prapliupsta juodas lietus
Toks nežemiškai kartus
Kartus kaip netektis
Šalta skaudi mirtis
Bet viskas atgyja
Saulė vėl pakyla
Mano akys nebemato šviesos
Galutinai prarastos
Po žeme mano siela
Ir ji žino tik viena
Saule kils ir leisis...
Kiekvienas saulėlydis atneš naują kančią
Aš niekada nebeatsistosiu
Gyvybę savo vėjais paleisiu