Gyvenimas

Šiltas, jausmas, aplankė naktį,
to, kuris rankų, nenusiplovė,
muzika palietė, šitą herojų,
mintys užliejo ir nunešė į rojų.

Laikas nebėga ir niekad nestoja,
taškas tai linija, nusitęsianti į rytojų,
o tu apsvaigęs, toliau vis žygiuoji,
ir niekas nestabdo, arba tau nestoja.

Apsiveja kilpa, per kakląžavinga,
ir spiegia ausyse, nuosprendis nekantruolis,
daugiau neteks, matyti tau rojaus,
ragauti vaisių, gyvulių išgirtų,
tų minčių, staiga nebegirdžiu.

Taip norisi bėkti ir niekad nestoti,
prabusti, išbristi, surasti pavojų,
bet stabdo senatvė, nematai savo kojų,
gerai, kad esi, tuom ir gyveni,
tavo pasakų, vis klausosi visi,
tik ar gera pačiam? imi ir galvoji,
pamatai kito šypseną,
tau šypsos rytojus.