Silvi-Ja

Bijūnais tarpugerkly sodas ir koris,
saslvokas ar perdėm saldus,
įkvėpavo, -
Išskostas tik peiliais
ragautas po liepa, kad rupūs
ne vien obuoliai išbyrėtų
nuo mano ar mano Silvi --


Rausvai varpinėse atsimušė kirtis,
skaityta ir vos gi tylia
pamalda, -
Apnuoginta štilio
pilkumo keliuose, kad vagos
vien, ne į žemes pasislėptų
dėl mano ar mano Silvi --


Aruoduose miežį ataidi stiklinės
paskendusios, argi ne duona
pakvimpa, -
Jazminais išošia
įskridę jos mojai, lingavimai
vien tik oazėse, rodos,
taip myliu
Aš
mano tik mano Silvi -


Ja              Taip rodos
kvėpsiu kasdieną po sodą,
salsvokai ar perdėm saldžiai -
nepaliausiu
Išsausti
dėl mano dar mano Silvi --