Neišrauta viltis

Pramės ieškojau alksnio lapuos
Kur dangų laikė šakomis
Tiktai paklydę liepos žaros
Nudažė mintį gėlėmis.

Bandžiau nurimt
Lyg pjautas šienas
Ir raut sudygusias usnis
Tiktai vis tiek prasmė pradingo
Lyg vakar degusi ugnis.

Kiti gyvena - negalvoja,
Kodėl gimiau ir mirsiu kam,
Po kojom žeria vakar dieną
Ir eina be prasmės toliau...

Kam man prasmė? Kodėl sustojau?...
Jaučiuos lyg ką tiktai gimiau.
Kodėl širdy tą viltį sėjau
Ir jos išrauti nebandžiau?