Už miesto. Naktį.
Kai medžiuos apsnigtuos
Paklysta dienos pėdsakai
Ir spindinčiam speige
Užlūžta zylių tarškesys.
Ji užlipa kamienu eglėn
Ir riksmu kelia audrą.
Kad snigtų,
Be perstojo snigtų žvaigždėm.
Už miesto. Naktį.
Kai riksmo pažadinti
Šuliniai sidabriniai atgyja.
Jie liejasi pasakom
Žiemą plikledžiu kaustydami.
Ji surenka jas į prijuostę
Ir audžia apsiaustą.
Užlipus kamienu į eglę
Zyles apkloja ir šildo.
Už miesto naktį!
Į zylių sveikatą!