Tik (Ateik)

Sugavau tavo plaukus
tą naktį, kai krito žvaigždės
nežinau
ar tavo ausys girdi mane
ar matai mano rankas
kabančias ore
ateik.
aš bijau tų naktų, kurios
tokios šviesios, kad
rodos diena
ateik.
aš nemėgstu būti viena
tarp daugybės žmonių
kurie net nežino kaip atrodo
mano veidas
ateik.
aš leisiu tau apsirengti manimi
kaip senais jau dėvėtais rūbais
ir kvėpuosiu tau į veidą
kaip ramus vėjas
ateik.
sudėsiu visą tave į save
liesiu tavo odą kilometrais
ateik.
tu atrodysi kaip didelis ramus jautis
aš tave glausiu prie savęs
ir nepaleisiu
jau nuo gimimo
visiems kėliau tik skausmą
ateik.
atimk iš manęs viską
kas man šventa
ir įdėk man į rankas drąsos
noriu kasnakt tave
gašliai glostyti
ateik.
miegosim tik tada kai nušvis
lyg dvi kanarėlės sukišę
savo snapelius vienas į kito plunksnas
ateik.
juk taip seniai tavęs laukiu
kaip sustingęs medis
dar prieš man gimstant
pažadėjai
būt kartu
ateik.
juk aš esu tik fragmentas
savo gyvenime
o juk manęs galėjo būti ir daugiau
ateik.
ar telefonas mane girdi
nors iš jo tyla
laidais matuoju
prabėgusias valandas
ateik.
ir kaip nebūtų keista
aš tave girdysiu vynu
kasnakt
kol tavo kūnas ims palengva kilti
ateik.
aš raikysiu duoną
taip švelniai lyg tai būtų
tavo kojos
ateik.
apuostysiu rankas tavo
kaip medžioklis šuo
ateik.
tik ateik.