Nuogą kūną nardinu į tylius atokvėpius žolės,
Alsuojančios man į veidą,
Prisiminimais ieškančios kelio į vasaros gaivos kokteilį su skėčiu.
Stirnų krauju aplaistytos bohemiškos kojinės
meldžiasi,
neranda ramybės,
mylisi po vieną,
kartais po dvi.
Numauk mano abejones ir svarstymus,
Vėsiomis lūpomis per nugarą nubėga gaivališkos aistros, pasiimk savo tylą velniop,
aš noriu girdėti.