Į aidus

Pasklidus dūstančiu tavo kūnu užvaldysiu protą
Paskandinsiu išdžiūvusios upės vagoj
Mano sapnas paklydęs uždengs visas saules
Daužys viską kas buvo ne mūsų pradžioj.

Ir su saule pakilus iš kapo beribės minties
Sudaužysiu dvi širdis
Nesibaigusios aukos sekios ir po mano mirties
Šis nevaldomas skausmas kaip tyras vanduo mums jau baigės.

Pulsiu atgal į tamsą suglaudus sparnus
Sudeginus šviesą ir tamsą užvaldžius
Kūnas staiga praranda jausmus
Ir krenta... Subyra į neskambius aidus...