Iškeliavo

Nurimo lapas popieriaus, plunksna balta nutilo,
Mintis galvoj užgeso ir žodis liko burnoje.
Ir Neberas raidė sau vietos - it stiklas ji suskilo,
Knyga tuščiuose lapuose, gulėjo tamsoje.

Dar nepabudus iškeliavo ji į šalį paslapties,
Tenais kur gėlės saule žydi, kur mėlynas dangus.
Tik ten ji ras dienos vaivorykštę, sapnus nakties,
Ir tik tenais, gyvenimas jai bus brangus.

O liko tiek neparašytų žodžių, tiek eilių,
Pasiilgsiu tavo šypsenos, akių gilių...