Aš pabundu žiemoj,
po penktu sniego sluoksniu,
užgulęs sniegas mano kūną,
tik žalios akys žvelgia,
pro skaidriai rausvą sniegą.
jos žvelgia tiesiai,
pasiklydėlems likimo,
prašydamos paduoti ranką,
bet nieks jau manęs nemato,
teliko tik žalios akys.