Dvylika tujų mažų matuoja pėdutėmis raistą
tuzinas skėčių pėdas uždengia lietui laistant
pelkė pakyla ir vėl nusileidžia man riesta
Lekia langai sniego blykstėmis dundantys rėmai
dundančiais tujos nespėja apsunkę nuo sniego
lėktum aklai jei iš lėto slides užsidėtum
Tam kelyje nepamirštamas tavo tylėjimas
sliuogia langais lyg užtirpusios sniegenos vėjyje
šaldytos sraigės man praneša mes įpusėjome