alkiu

nykstu
išnykstu
valgau
kai svaigsta galva
taip mažai, kad net nespėju nuryti
ištirpsta burnoj
ištirpstu
aš
tavo akiduobėse
kai svaigsta
galva
nuo vyno
ir sukasi snaigės
lubose
o gal aš
persisvėrusi pro turėklą
kaip senais laikais
ir vėl žvelgdama dievui į smakrą
padėk
pamilti
save
padėk
dieve
nes aš
per daug alkana,
kad tave nutapyčiau
svaigstančia galva
skiediklio kvapo melodijoje
tavo veidą
baltai ant balto grunto
be jokios reakcijos
lyg pritariantį
lyg laukiantį
kada nurysiu
kada sukramtysiu
kąsnį
tokį mažą, kad net nespėsi užsimerkti
ir išnyksiu.