Pravėrusi langą nakties klaikioje tyloje-
Bėgu aš užmerkusi akis... mintis
Ir visa tai kiekviena naktį- kai už lango
Šikšnosparniai šnibžda...
Parklupusi miško vidury-
Meldžiuosi įsikibusi į medžių šaknis
Nėra kur bėgti-visur tos mintys
Aplink mane ratus vis suka ir suka..
Nėra kur pasitraukti-
Lieku kas kart tam pačiam
Sukaustytam judesy...