lietus
kiaurai merkia miestą
viskas pilka
ir kažkodėl šlapia
lietus
sutraukia viską į taškelį
kodėl visi su skėčiais
kodėl visi su batais
lietus
nepatenkintas savimi
jis norėtų būti sniegu
ei kodėl jie bėga
svetimas lietus ne mūsų
barbena į akis
išplauna tavo delnus
ir permerkia mintis
paskui varvi lašiukais
pilnatimis dienas matuoji
ir į kiekvieną lapą
tuščias mintis dėlioji
lietus
sušilt jis geidžia
prie basų kojų balose
prilimpa
lietus
iš asfalto krisdamas
atsispindi danguje
netyla
pamilk
suprask asfalto ašaras
kai tau širdį trypia
irgi verki


Tyliai Lyju





