Aš atiduodu duoklę tau, žavingas patriote, -
Dešine ranka siekiuosi prie širdies.
Tik ten, deja, drąsusis patriote,
Tuštybės vėjai švilpauja, išties.
Nuleisk pakeltą ginklą, narsusis patriote,
Seniai jau taikytis nėra į ką.
Kol saugojai tau brangiąją taip šventovę,
Supuvo josios pamatai.
Ir čia nuo šiol stovės granitinis paminklas -
Atminti tau, kurs nebuvai kare.
Jame šventa viltis – tavasis ginklas,
Kartoms leis degti ugnį širdyse.