didelio žmogaus didelės skylės
laiko, erdvės ir praeities ozone,
gliaudydamas riešutus gali stebėti
tirštėjančias suvokimo ūkanas.
Mano garbanos būdavo gražios,
nors niekaip nesisekė jų suvaldyti.
didelio žmogaus didelės pastangos
įsikibti padoriai, kad iš gyventum,
dienos pabaigoje tarsi nugalėtojui
pamažu prarisnoti triumfo ratą,
susisupus lyg į vėliavą į nuosavą odą.
Mano garbanos ir aš, vieną popietę
ežiukais virtome.
didelio žmogaus didelės ašaros
kartais silpnai pasūdo veidą
lydimos ar nelydimos gerklės
vokalo ir krūtinės perkusijos.
Rodos, mano garbanos gerai auga
kai yra laistomos.
--- --- ---
keistos apkalbos
dideliam žmogui žmogaus
ne kaži kiek teliko
vis tie šalčiai.