Filtras. (Flirtas ir daugiau)

Švitriniu popierium nuprausiu savo kūną –
Per daug kampų šiandieną palietė persūdytas lietus,
Ištrinsiu taip pasiilgtu ir trupančiu mairūnu,
Tegul nuo dabar jis tikrasis mano kvapas bus.

Tegul užmuš taip rafinuotai, kaip pagardina tik faršą,
Naktų ir paryčių bemiegių kvapą tylomis,
Tegul mėsa, minkyta pirštais, mano vardą teršia,
Bet tik ne jų – kaltų tik fizinėmis ašimis,

Kurių kamienai smarkiai apsivėlę
Bendrumo formulėm – kiekvieno kiekvienam kitom…
Iškelsiu vėl, eilinį kartą, baltą vėliavėlę,
Glaudžiai susijusiom išmargintą viltim baltom.

Gal pagailės šį kartą ponas Dievas, ar ponia dievaitė
Ir vėl priims sviestuotą kyšį atvirom širdim
Ar bent sukraus saldžiai nemažą kraitį
Naujoms dukroms ar seserims – naujai palaimintoms avims.

Tegul maitinasi nukainotom monetom
Ir labirintinių bėgimų nuo savęs putom,
Tegul juoduoja apsivertusių vertybių siluetais, –
Vėliavėle mojuosiu parudavusia, išmarginta viltim baltom.