va, konfrontas su poetinės tikrovės kūrimu: aišku, žodžiai yra niekieno, tad ir pasisavinti jų negalima, bet kai minimalizmas lipdomas iš kito autoriaus ašies, kaži, ką tai liudija. pasąmoninį įsiminimą ar sąmoningą kartojimą? kas kartą pasakyta, kitą kartą pasakoma geriau arba išvemiama.
turiu omeny radauską. manau, esi pastebėjęs, kad jo aliteracijų pagrindas (kas liečia l) dažniausia sukasi apie lapus, liejimąsi ir alėjas, na, ir dar liūdesį? tai va.