Ėjau į šviesą – išsuko lemputę.
Pasimečiau.
Kur mano degtukai?
Turėjau kišenėj. Prisiminiau.
Užžiebiau cigaretę kažkam.
Nei degtukų, nei laimės.
Supratau, kad gyvename tam,
Kad vėliau mus kaip kvailį,
Tramdomuosiuos įgrūstą,
Išvyniotų tarsi saldainį.
Ir lemputę geresnę įsuktų.