Išdykėlė Lilė ( I dalis apie rupūžėlę)

Išdykėlė Lilė (I dalis apie rupūžę)
Vieną grudžio 22 dieną prieš žiemos atostogas Lilė ėjo į mokyklą. Ji beeidama siauru takučiu pamatė po eglutės šakele tupi sušalusi, pamesta rupūžė. Lilė galvojo jog jai vaidenasi ir paskui sau rimtai ir kvailai pasakė:
- Cha! Juk tai rupūžė. Kaip ji čia atsirado šaltą žiemos rytą! Tai bent...
Lilė pagailėjo mažos rupūžytės ir įsidėjo ją į kuprinę palikusi tarp užtrauktuko plyšelį, kad rupūžė galėtų kuo kvėpuoti. eidama  pro mokyklos duris Lilė staiga kai ką sugalvojo
- Gal man reikia tą rupūžėlę padėti matematikos mokytojai ant stalo?
Kadangi Lilė nemėgo matematikos mokytojos nes ji buvo visai kaip ragana. Pirma pamokai jai ir buvo matematika. Kai mokytoja vaikams davė darbo Lilė tyliai išsitraukė rupūžę ir atsargiai paleido ant grindų. Visi klasės draugai buvo labai susikaupę ir nieko negirdėjo, o mokytoja kažką rašė todėl visiškai nekreipė dėmesio.
Po to rupūžėlė nušuoliavo iki mokytojos stalo ir užšoko. Mokytoja pamačiusi rupūžę pradėjo baisiai klykti:
- AAAAA!!! Iš kur šita bjauri rupūžė! Vaikai sumišo. Mokytoja pradėjo lakstyti po klasę lyg pamišusi nes jai į megztinį buvo įlindusi rupūžė ir kuteno. Matematikos mokytoja pradėjo staipytis, kraipytis, o vaikai tuo metu į ją žiūrėjo lyg į nesveiką moteriškę paskui visi prapliupo juoktis. Kai rupūžė jau buvo ant žemės mokytoja pradėjo ją gainiotis po klasę su šluota. Praėjo pamoka. Lilė pati pirmoji išbėgo iš klasės. Kai jau visi mokiniai buvo išėję mokytoją dar tebesigainė rupūžę, o Lilė visiškai dėl to nesigraužė tik pamerkė akim ir tiek!