Meilė

Laukimo puokštėmis
svajonėm,
trapiu bijojimu
glamonėm
prasiverži
pro laiko
liūną
ir kažkodėl
kasdien taip būna
kaip vaisius ieško
žemės ploto
taip tu,
ar šleivo ar kuproto
tik savo
mintimis nuausto
sapnų dvejonėmis nuprausto
tik būt
kartu,
tik išradingai
akių kalba
kai žodžiai stringa
tik tu žinai
tai supratai
taip aiškiai ir nepaprastai