Keista gėlė prišalo
Mano langų strypuos.
Žiemos, žalia pudra
Ir baltu šaliu.
Žiūriu aš į tą gėlę -
Matau mažus lapus,
Bet kas gi tau sušildys
Pėdutes, vasarėle?
Juk Noto kojų pirštai
Ledinėm panagėm,
Supynėmis pasverk
Kas pasidavęs miršta.
Ir atsispindi saulė
Baltai, tarytum dieną,
Metalo obuolys
Sunoksta iš apgaulės.