O TU UŽGESINKAtsimerkęs dangus glosto tavo akis
O bedugnėje tyli baugi paslaptis
Taršo plaukus tau vejas, jis šaltas ir pilkas vagis.
Per šią žiemą žengia slogus jaudulys.
Nors mes šalčio nejaučiam,
Nors turim rankas ir akis,
Nors mes skausmą negreitai pamirstam,
Jį pavasaris visad primins.
Kai mes mylim mes mirštam,
Bet kai mirstam mus vėl atgaivins.
Viskas primena skausmą
Tu tik saltas ir pilkas vagis...
|
Naujas kūrinys
Vartotojams
Kita
|
2007-11-07 01:08
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-08 22:12
"Nors mes skausmą negreitai pamirstam,
Jį pavasaris visad primins. "Sios eilutes man labai patiko. Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-08 09:54
Rimavimas primityvokas. Ir tas "mes tą ir aną" - vargina. (vakar jau tokį patį eilių skaičiau).
Ir, mano nuomone, trečias posmas - visai nereikalingas. Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-07 17:33
Plaukai vietoj.Špilkutėm prisegiau;)Vos nepaliko be meilės;)
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-07 17:25
"Taršo plaukus tau vėjas*,
jis šaltas ir pilkas vagis." vagis? a be plaukų paliko? Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-07 13:10
jeigu prisisegtum plaukus špilkutėmis, vėjas nebegalėtų jų pavogti.kai mes mylim - gyvenam.
|
  |
©
2001-2025 KitoKs. Susisiekti galite adresu info@rasyk.lt.
Svetainėje esančią informaciją platinti, naudoti be autorių ir rasyk.lt sutikimo - draudžiama.
|
Rašyk.lt yra literatūrinė svetainė. Ji skirta visiems, mėgstantiems rašyti, skaityti bei vertinti. Čia rasite rašytojų biografijas, knygų recenzijas, informaciją apie literatūrinius konkursus ir renginius. Kviečiame prisijungti ir kartu tobulėti. Kitoks varniukas | Rašytojai | Paraštės | Knyga | Krepšinis | Lietuva | Lithuania | Литва | Litwa | |