Krisiu

Krisiu lašu iš tamsaus debesies
Ant Tavo veido, tamsios praeities.
Riedėsiu ašara Tavo akies,
Kol Dievo pirštas mane palytės...
Sudušiu tyliai ir nieks negirdės,
Kaip žūsta viltis, ir tada išties
Pradėsiu nekęsti savęs paties
Ir niekas jau man daugiau nepadės...

Krisiu lašu iš tamsaus debesies –
Ant Tavo skruostų, ant Tavo krūties,
Jausiu plakimą, raudą širdies,
Bejėgiškai leisiuos aš ant žolės.
Tapsiu rasa – skausmo, kaltės.
Nenoriu patirti jausmų sumaišties –
Ir toliau stebėsiu Tave iš šalies.
Atleisk, suteik man nors dalį vilties...