Rašyk
Eilės (72036)
Fantastika (2158)
Esė (1685)
Proza (10318)
Vaikams (2455)
Slam (48)
English (1090)
Po polsku (332)
Vartotojams
Jūs esate: svečias
Dabar naršo: 21 (4)
Paieška:
Vardas:
Slaptažodis:
Prisiminti

Facebook Google+ Twitter







Suklydai ir tavo klaida svetimoj širdy kraujuojančia žaizda įsirėžė. Iš gelmės tavos esmės išniręs apmaudo tamsus šešėlis netrunka kaulėtais savo pirštais gerklės tau surakinti, o iš guolio išsibudinęs rūstus budelis vidinis, jeigu toks dar gyvas, prieš juodu savo darbu užsiimdamas, štai kokį klausimą tau kelia: „Tai kokį kelią atgailos tu rinksies? “.
Ir iš tiesų, tai kokį kelią atgailos tu rinksies: nuolankaus šunies ar išdidaus kario?
Jei garbė maža tau ką reiškia, jei lengva ranka valkatai, pamindamas orumą jojo, išmaldą tu tiesi, jei galvoji, kad ir ką padarius, kelias atgailos vis vien išlieka, jei tiki į besąlygišką malonę Dievo, šunišku inkštimu ir graudulingu spindesiu didelių gailių akių prisigerinti ir maldauti atleidimo tau belieka. Ne šitai nugarai sunkų atsakomybės nešulį pakelti.
Jei išdidumo negęstanti liepsna tavoj širdy rusena, jei stoiškai priimt gali net ir sunkiausią tau likimo siųstą dalią, jei supranti, kad pasukt atgal gali tik rodyklę laikrodžio, o ne patį laiką, jei suvoki, kad už viską, ką padaręs, tenka atsakyt, ir jei didžiausia negarbė tau mėgint atsakomybės naštą nors trupinėliu sau sumažint, telieka naštį sunkų tau paskirtą užsimesti ant pečių ir oriai pasitikti lemtį savo.
Ir tas menkysta, kas taikos savo uodegą išsukti, kas užuot pasakęs: „Aš kaltas ir nevertas jūsų atleidimo. Net jeigu man atleista būtų, bet aš už tai, ką padariau, sau niekad neatleisiu ir tegul kaltė ši mano širdį akmeniu teprislegia. “,  tik pasiteisinimų ieško ir į tokių, kaip jis, sąžinę bando apeliuoti grodamas jų širdies stygom jautriausiom, nevertas ne tik  atleidimo, bet ir pykčio. Jisai it vaikas mažas, kuris dar nesuvokia pasekmių poelgio savo, stengiasi viską kuo greičiau užbaigti.
Jei vienas tipas pagarbą tik kelia: „čia tai žmogaus stiprybė“, tai kitas tik panieką širdy sužadina.
Priklauso viskas ne nuo ko kito, kaip nuo to, koks tipas tame žmoguje vyrauja moralės. Frydrichas Nyčė savo laiku juos į dvi grupes išskyrė: į ponų ir vergų morales. Pirmosios atstovai skirias nuo antrosios tuo, kad patys savo vertę gerai suvokia ir todėl griežtais teisėjais patys sau yra linkę būti. Tokioms būtybėms nepriimtina saviapgaulė ir niekina jos šunišką padermę menkų žmogystų, t. y. nusižeminimą, prašinėjimą, pataikūniškumą. Antroji – priešinga pirmajai, ji iškelia tokias vertybes, kurios padeda palengvinti kančios ir vargo kupiną jų dalią ir naudos sau iš visur tik manosi išgauti. Ne kurmiui padangėse ereliu skraidyti.
Ne visiems atlantais likimo jiems patikėtos naštos lemta tapti, ne kiekvienas oriai savo dalią pakelia ar tai dėl silpnumo savo, ar tai dėl vertybių savo. Bet tik viena aišku – už savas klaidas atsakyti kiekvienam iš mūsų tenka ir kelią atgailos pasirinkti: sunkų, bet išdidų ir garbingą, ar lengvesnį, tačiau šunies niekingo. Žinoma, jei tik budelis rūstus vidinis tavy dar gyvas.
2007-11-05 21:15
Į mėgstamiausius įsidėjo
Šią informaciją mato tik svetainės rėmėjai. Plačiau...
 
Norint komentuoti, reikia prisijungti
Įvertinimas:
Balsų: 6 Kas ir kaip?
 
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-08 18:27
Morta
skaitau tekstą nuo pradžios lig pabaigos, t.y. nic'ką, pavadinimą ir t.t.
Kakofonija, Autoriau:)
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Blogas komentaras Rodyti?
2007-11-07 19:07
Liolike
Išskirtina, labai patiko...
Įvertinkite komentarą:
Geras Blogas
Visuose


Čia gyvena krepšinis

Lietuva ir apie Lietuvą