mes neturim savo pasaulio
ir dalinamės
vienu aukštu
mūsų laiptai tiktai
į apačią
nes į viršų kelia po du
ant turėklų
šiandien netupi
zylės, kregždės,
kaimynų vaikai
ir rytais manęs
nebežadina
net sustingę elektros laidai
patalynės dėžėj
trupinėliai
po stalu mėtos
liekanos žodžių
šiandien vėl pirmas
tu parėjai
pasilikt
daugiaaukčiuose soduose