Po alinančio dvidešimtojo amžiaus soc. real. maratono
Atėjau prie „naujojo moderno“ upės pameškerioti.
Kaip jauką ant kablio užkabinau pavargusią sielą –
Užkibo visai nepavargę šakalai ir kitokie ėdikai.
Kaip jauką užkabinau lyrikos posmą, aišku, pasaldintą –
Užkibo sarkazmas, ironija ir arsenalas patyčių.
Ant kablio užkabinau anekdoto kirminą riebų –
Užkibo įmitęs karpis, ne mažiau kaip penketo pūdų.
Ant kablio užkabinau riebų keiksmažodį.
Užkibo... Na jūs žinot, kas ant necenzūrščinos kimba.