Meilė ir kinas.

Prisėsiu ant suolo ir graušiu meduoli,
Po kąsnį saldžios širdies formos.
Kai dienos vienodos sunoke kaip uogos.
Juk tobulos formos ir be uniformos.

Į aklą praeivi tu svaidai saldainį.
Ruda karamelė, svajonę suvėlė.
Saldžios vatos skonis, prisėski ko stovi?
Ant vienišo suolo, pavargęs šmaikštuoli.

Aš krisiu į širdį ir te visi girdi,
Kad meilė ir kinas tai, tik atradimas.
O tu užmesk akį, ko dar nepasakė,
Prie vartų pritūpus katė žaliaakė.