Ryto rasos lašas

Nereikia man saulėtų spindulių,
Nei ryškiai žibančių žvaigždžių.
Tik duoki rytmetinį rasos lašą -
Gal jis tą neviltį,
(lyg begalinį troškulį),
padės malšint...

Jokių tyrų jausmų nenusipirksim -
Nei pinigai, nei auksas nepadės!
Tik tas mažytis ryto rasos lašas
Lyg ašara nuo žiedlapio nukris...

Nebus to juoko, nebus ir skausmo -
Juk viskas užslėpta giliai giliai.
Tik paskutinis ryto rasos lašas
Tą neviltį,
(kaip blankų sapną)
savyje surinks...