Rūstus ruduo...

Keitė ir pakeitė
Chameolionė gamta
Save!
Virto vėl paliegusia senele...

Dažė ir nudažė
Ruduo viską sodriom spalvom
Juodos įmaišęs!
Paliko beribėj gamtos paletėj
Žalią, rudą ir geltoną.

Aplinkui alsuoja amžius
Menanti senovė gili.
Jaučiasi tamsiųjų viduramžių
Dvasia klastinga.

Rudenio stiprios rankos
Lanksto medžius.
Jis it budelis sadistas viduramžių pilies!

Kaukia medžiai,
Pamesdami nugeltusius lapus...
Skėsčioja akomis lyg rankomis
Sielvartingai.

Verkia tai matydamas dangus
Iš skausmo papilkėjęs.
Bejausmėm, ledinėm
Ašarom...