paveikslas

nutapyk eilėraštį ant balto lapo
jo gyvastį pabrėžk žalia spalva
mėlynumoj įberk vilties laukimo
oranžinio gal nekantrumo
bordo aistros lašelį vakare

jo linijas paryškink raudonai
įrėmink skausmą persmelkiantį širdį
nereikia tik juodos spalvos
gyvenimas ir taip jos nestokos
skaidria gelsva akimirka mane pagirdyk

kai likusias spalvas sudėsi į eiles
aš eisiu pasivaikščioti po jas
mane tu į kelione palydėk
naujus kelius su teptuku nudriek

ir nepamirški daug žalios spalvos
krentu į ją išnyru vėl slepiuos