Sėdi dievas prie lango
pusplikis,
vienais triusikėliais ir tapkėm.
Telefono ragelį graužia.
Ašarėlės nuo nosies kapsi.
Liūdna dievui bėduliui,
pimpalėlis nelaistomas džiūsta.
Keikia tėvą ir motiną,
ant margiausiojo svieto rūstauja.
Akmenį ant širdies užsiritinęs,
raugintų kopūstų privalgęs,
skambina dievas
keptuvėn,
mylimos moters šaukiasi.


Neda Dan












