Buvai tu ir liksi kalė.
Žmonių nesuprasta ir laiko,
Gyvenimas tavo-skylė.
Kas meta-iš karto pataiko.
Galbūt neturi pinigų.
Išsekusi, nelaiminga.
Vediesi kartais po du.
Ir žaidžiate meilę klaidingą.
Už gurkšnį, dūmą, už kąsnį...
Save visiems dalini.
Dejuojančių sienų ekstazėj,
Už kampo ir patvory.
Pro laiko skubantį ratą.
Plauki pasroviui be prasmės.
Už grašį pasiūlyta gatvėj,
Už žodį gražesnį rengies...
Nekeiki tu savo likimo. Parašė nuosprendį laikas.
Buvai tu ir liksi-kalė-nuo savojo credo apsvaigus.