Namai

Mano Viešpatie, esu sugertukas:
Mano popierius glamžytas, rudas.
Aš tik tai, ko pasauliui nereikia,
Kas tik bloga many pasilieka.

Aš plonytis mažytis lapelis.
Tavo rašalas man širdį gelia.
Kaip tulžis įsilieja į kūną.
Dieve, kodėl šitaip būna?

Mano namas toks rudas ir liūdnas.
Jame praradimų tik liūnas.
Aš jo mažas tylus sanitaras.
Mano Viešpatie, duoki man galą.

Net ir aš sugebėčiau mylėti
Ir savy jausmą tikrą turėti.
Sugertukas pamilo pieštuką,
Nes jo sieloj ne rašalo tulžys.