Kai niekas niekas nemato- paukščių tyla.
Kai saulė nuleidžia savo meilę- vakaro ramybė.
Ir tu nubundi. Kad nubusčiau ir aš.
Susitinka akys. Žalsvi pasauliai stato namus:
Su vėjo gaiva medis ateina į rankas
Ir mes abu liepnojančiai žeriam takus...
(Gal kas atras? Pasauly daug klajoklių.)
Jūros bangomis pakylam, nusileidžiam-
Mylimės būties kvapu ir jį kuždam tau sapnuose.
(Gal kas išklausys? Pasauly daug nevilčių.)
Ir mes taip skrendam...
Su paukščių tyla...
Su ramybe...