Svetimi

Svetimi, svetimi... Rakštyje užpūliavusio skausmo.
Svetimi netikrumo versmėj.
Juodas vanagas širdį išplėšes taršo.
Iškapotoj likimo drėvėj.

Svetimi, svetimi... Svetimųjų svetainėj.
Krištolinių rasų atspindy...
Gražią pasaką vėjas paskaitė. Ir laimę...
Išnešiojo, kažkur svetimi...
              *******
Meistras drožia skulptūrą, muzikantas užgroja.
Aš gi liūdnas (poetas) sudėlioju žodžius.
Apie meilę ir skausmą, nesibaigiantį vargą...
Apie laimę ir džiaugsmą. Tegu puslapius varto kas tą meną supranta.
Ar truputį prijaučia.
Savo sielos tvirtovėj, pasvajoja slapčia.
Kur taip skuba praskrendantys paukščiai, kaip mes žvakemis
                                                tirpstam laike?

Ties kalnelio papėde stovi medžio skulptūra, groja muzika širdžiai
                                                                                    rami...
Tiktai niekas neskaito (poeto) brošiūrų...
Gal tie žodžiai per daug svetimi?