Aptrupėjo šiandien mano laivas-
inkaruoju dabar neirkluoju,
paskutinė kelionė prašvitus,
paskutinis atodūsio rytas,
rodos ritas strėlytės nuo denio
laivo kompasas nykumą rodo.
Iškeliaučiau netrukus į rytus-
tik gaidžiai dar negieda aš kurčias,
mano, saule akių, nuo šešėlių
pasislėptum anapus, bet šalta,
kai bangelės į nuoskaudas burėm
vėjo gūsio sulaukusios dūžta.
Ir nuo sapno link jūros, nuo molo,
pažiūrėčiau atrodo į tolį -
neregys ten, su skęstančiais norais
laivo stiebą sulaužęs kvėpuoja
į audringą bangolaužių šuorą,
kai iš smėlio geldelę statausi.