Pastaba pažymių knygelėj (ne tėveliams)

Kiek kartų tau kalbėjau apie meilę...
ir vėl neparuošei namų darbų,
po vieną raidę mokinau ant veido,
į lūpas, į raukšles delnų.

Po vieną žodį rodžiau kaip apsikabinti,
į vieną sakinį sujungdavom rankas,
tu vis nutrauki mūsų pagrindinę mintį
ir taip kartoji tas pačias klaidas...

Vėl stovi prieš mane akis nuleidus,
vartau tuščius pratybų sąsiuvinio lapus,
žinau, ne tom raidėm, ne ant to veido
dėliojai mūsų sakinio žodžius.