Draugam

Kaip sėdėjom, kaip tarėmės,
Kaip dvejojom, galvojom
Ir kaip darbus palikom
Paskutiniam rytojui.
Apie viską klabėjom,
Nors ir daug nutylėjom;
Kas ką radom mylėjom,
Arba nors pamylėjom.
Ir dainuodami ėjom,
Žvaliom, jaunom kojom,
Ir kad niekur negrįžtam
Nepagalvojom.
Ir išaušo tas rytas,
Į paskutinį rytojų,
Žingsnį vis sunkiau žengi,
Vos pakeliamom kojom.
Ir sustoję ramiai
Tada sudvejojam,
Kas jau rasta patirta
Ir už ką nedėkojam:
Kad su sąžine gimėm,
Kad be pykčio užaugom,
Kad mylim kažką,
Ką branginam ir saugom...