Nors visi supranta paprastų žodžių reikšmes, mums vis dar sunku suprasti vieniems kitus.
Na, kad ir šiandien: paprašiau džiaugsmo, o Jis sugebėjo parūpinti tik pašvikusius malonumo žiupsnelius. Gal Jums užtenka trupinų, o man, prašau, tikro jausmo: isteriško džiaugsmo, kvitulingų akimirkų kai kūnas apimtas nevaldomos aistros puola į ateitį neklausydamas sveikos nuovokos. Ir to jau nevadinu avantiūra. Tai beprotybė... Saldi beprotybė.
Gaila nevisiems skirta ja mėgautis. Jam nebuvo skirta.
Gaila to nesuprato nusenęs pareigūnas, aiškindamas man mano teises. Kvailys, juk tai buvo paslauga, malonė, išvadavimas iš kančios, gal net dar baisiau — beprotybės.
Ankščiaus ar vėliau jie supras.
Tik, deja, supratimas kartais ateina pavėluotai.