Iš dienoraščio: 1 dalis Pabėgimas

Mašina velniškai greitai skriejo gatvėmis, skersgatviais, tiltais ir miškais. Dundesys, bildesys ir kitokie garsai man vis nedavė ramybės. Pralenkėm pro dar vieną gatvę. Nesustodami, neapsidairydami aplinkui. Skriejom tai pat greitai kaip praskriejo mano vaikystė. Dabar aš nebe vaikas. Man jau keturiolika. Keturiolikmečiai yra beveik pilnamečiai. Trūksta tik kelerių metų ir aš būsiu pilnametis. Pilnavertis visuomenėje ir visose kitose nesąmonėse kurios suaugusiems yra svarbios. Man kol kas svarbu yra šeima, draugai, na dar gal ir kompiuteris truputį ir man nelabai patinka, kad tėtis viršija saugų greitį. Mašina lekia kaip pasiutus. Niekada nemėgau ir turbūt nemėgsiu važinėtis su mašina. Kai kuriems mano klasiokams įdomu važinėtis ir lėkti kaip pasiutusiems ir aš jiems atrodau senamadiškas, bet aš tiesiog išskirtinis ir ne toks kaip visi. Štai mašina sustoja prie šviesaforo, pėstiesiems dega raudona, bet jie vis vien būtinai eina per gatvę. Aš jaučiuosi pasispiktinęs tokiu nesaugiu ir neapgalvotu pėsčiųjų elgesiu. Norėčiau, kad kas nors juos vieną kartą imtų ir nutrenktų. Mašina pagaliau pajuda iš vietos. Greit įsibegėja kaip arklys ir važiuoja milžinišku greičiu. Viskas aplinkui ima lietis, man ima suktis galva. Turbūt tuoj įvyks avarija.
- Hansai, vėl privėmei ant sėdynės! - suklinka tėtis ir iš rankų paleidžia vairą.
Štai iš lėto artėja mūsų kelionės baigtis. Laimei tėtis sugeba paspausti stabdį ir mašina sustoja.
- Kada pagaliau prisipratinsi važiuoti automobiliu? Juk tu miestietis, o ne vaikis iš velniai žino kokių amžių! - peikia mane tėvas apžiūri mašinos sėdynę vertindamas nuostolius.
Pamatęs, kad apvėmiau ne tik ant striukės, bet ir ant jo naujausio skaitmeninio aparato jis išrėkia visą keiksmažodžių tiradą. Aš bandau išlipti iš mašinos, nes tėvo tokio įtūžusio. Man nesiseka automobilio durelės užsikirto. Viltis pasprukti išgaruoja kaip dūmas. Tėvas visas paraudonavęs ir įtūžęs griebia mane už gerklės. Laimei aš sugebu vikriai ištrūkti ir maunu pro kitas dureles. Imu bėgti, tol kol pavargęs griūnu ant žemės. Pabėgau nuo tėvo. Blogai, labai blogai...