Pasilikimas

Ateini tu,
Bet, palauk, juk tai šešėlis
Ir vėl viena aš
Vieniša
Tarp šio pasaulio vėlių.

Nors nebe taip man čia sunku,
Atremt savus pečius
Į storą ąžuolo kamieną.
Ir priglaus mane jis nedejuos
Tiesiog mylės jis ir globos.

Tu manim nepatikėjai
Pametei mane ir pamiršai,
O aš turiu slėptis nuo vėtrų
Po medžio šakom nugenėtom.

Kodėl tu pasielgei šitaip,
Pametei mane ir pamiršai.
Ir vėl viena aš
Vieniša
Tarp šio pasaulio vėlių.