Namo

Vėl saulė leidžiasi kažkur
ties pramoniniu rajonu.
Romantikos mažai -
matyt rašyt turėčiau
kažką iš operos
„Va - Alpės. Vakaras. Ruduo. „

Meluoti moku.
Kalbėt kasdien
vis tuos pačius žodžius.
Bet gal šįvakar
(arba rytoj)...
Drąsu.

Lėktuvai kyla.
Traukiniai...
Aš valkiojuos kažkur.
Kad tu žinotum,
kaip skaudžiai norisi
- čia ir dabar - namo.

„Tai va. Jau saulė leidžiasi.
Va - Alpės. Vakaras. Ruduo.
Ne, gerai man viskas.
Vaikščioju. Prie upės.
Tikrai tikrai. Gerai man viskas. Jo. „