Norėčiau vėl žiūrėti į žvaigždes,
Kalbėti tyliai, iš širdies.
Norėčiau dar išmokt tikėti,
Suteikti sau nors kiek vilties.
Norėčiau žiburiuoti laime
Ir ją dalinti į visas puses,
Sušvelninti pasaulį,
Ir savo nuodėmes.
Norėčiau dar ir nežinoti,
Kam skirtas pilkas liūdesys,
Ko kartais sieloj tuščia,
Ir akina tamsi viltis.
Dar gal norėčiau saujos
Tyros tikros neapgautos tiesos,
Kad būtų priešnuodis likimui
Nuo mano žemiškos kančios.
Norėčiau kartais tik norėti,
Ir plaukti tyliai pasroviui...
Užsitarnauti saulę šiam pasauly,
O gal ir net kažką daugiau...